piktėti — vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išpiktėti — intr. Š pasidaryti piktam. piktėti; įpiktėti; išpiktėti; papiktėti; supiktėti; užsipiktėti … Dictionary of the Lithuanian Language
papiktėti — intr. 1. [K], A1885,86 pasidaryti piktesniam: Gerieji papiktėjo, o piktieji nepagerėjo rš. 2. įsipykti, nusibosti: Ma[n] vakar benesisekant art, jau ir vyturėlių čivyravimas papiktėjo Sch225. piktėti; įpiktėti; išpiktėti; papiktėti; supiktėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
supiktėti — intr. Ml pasidaryti piktam: Šuva nepiktas buvo, dabar supiktėjo Pc. piktėti; įpiktėti; išpiktėti; papiktėti; supiktėti; užsipiktėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užsipiktėti — užsikrėsti, užpūliuoti: Kad pirštas tik nesupustum, kad neužsipiktėtum Prk. piktėti; įpiktėti; išpiktėti; papiktėti; supiktėti; užsipiktėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įpiktėti — intr. J pasidaryti piktesniam, įpykti, įširsti: Šuva jaunas nebuvo piktas, paskui sendamas įpiktėjo Š. piktėti; įpiktėti; išpiktėti; papiktėti; supiktėti; užsipiktėti … Dictionary of the Lithuanian Language